mindaugas briedis | slow trees

Tėti, Medžiai lėti, bet balsuoja už vėją pirmi Mokosi lenktis, treniruojasi Dar jie laukia audros Griežtos vienišos mamos Ji užduos išmokt atsitiest iki aušros Nebuvo bėdos, šliaužiojom tarp tiesos ir sriubos Šūvio aidas parode- mes kalnuos Lygiagretus urvai susikirstu tikrai Jei turėtum kantrybės jais sekti iki kontūrams blėstant Bet nurimsta širdis, kai paviršium nuslysta akis, Pasaulis pradėtas žiemos įkarštyje jau vėsta Aš bijau kai prieina vaikai Tėti, tu juk viską žinai Kai aš mirsiu, ar aš mirsiu visai? Kažką atsakau, juk ne veltui barzdotas Tiek suvedžiota, neapžiotum Lygiagretus urvai susikirstu tikrai Jei turėtum kantrybės jais sekti iki kontūrams blėstant Bet nurimsta širdis, kai paviršium nuslysta akis, Pasaulis pradėtas žiemos įkarštyje jau vėsta
Mindaugas Briedis is a philosopher and song-writer from Vilnius, Lithuania. He works as a professor in several Vilnius universities. Also keeps alive bardic tradition which he understands as the oscillation between pure poetry and language/expression experiments. Similarly his music gravitates from traditional author’s songs genre, a la folk-rock arrangements to alternative acoustics. Mindaugas has recorded five albums and published a poetry collection titled Ice for Priapus. For more, visit briedismusic.com/
Share